- ištūtyti
- ištū̃tyti 1. Š žr. ištūtuoti 1. 2. tr. Š, KŽ, Dr iščiulpti, išžįsti: Veršis ištū̃tijo karvę Ggr. Išgera greit [vaikas], ištū̃tija dvi butelki [pieno] Jdr. 3. Grdm žr. ištūtuoti 3: Butelį ištū̃tijo i prisisprogo Rdn. \ tūtyti; ištūtyti; patūtyti; pritūtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.